švytauti

švytáuti, -áuja, -ãvo intr. KŽ, švýtauti, -auja, -avo NdŽ žr. švysčioti: 1. Gieda gaideliai, rytauja, aušros žvaigždelė švytauja LMD(Kp). 2. Ten švytauja kardužiai, kardužiai kardeliai, kaip po aukštam dangumi šviesosios žvaigždelės KlvD340.